Walking part

Einu šiandien gatve, prasilenkdama su random’iniais praeiviais.

Einu greitai. Aplenkiu kažką judantį ta pačia linkme.

Priešais ateina vaikinas. Kai priartėja, žvilgteliu į jo veidą. Ne, ne žvilgteliu, o žiūriu tiesiai į akis. Jis taip pat.

Sekundės dalis vidiniam suvokimui, kad jį pažįstu.

Bet mano veido išraiška nesikeičia. Žvilgsnio nepatraukiu. Ir jis ne.

Einu greitai. Jis dingsta iš mano regos lauko.

Taip prasilenkia du pažįstami žmonės.

Neatsisuku. Eidama kurį laiką galvoju kodėl.

Būtų užtekę šyptelėti, kilstelėti antakius. Stabtelėti, šnektelėti.

Gal neturiu jokio noro šnekėtis? Žmonės vis tiek vieni kitų ne(be)siklauso. Aplinkui vien tik monologai.

Todėl einu greitai.

UPD: (RU) /… Ostior, kak moji lieta, moj šag molodoj i čiotkij. I vsia moja pravota vot v etoj mojiej pochodkie. >> A ja ūchožū naviek i dūmajū: dien* viesiennij zapomnit moj bieg - i bieg mojiej sūmasšiedšiej tieni. >> Vies* vozdūch takaja liest*, što ja bystrotū ūdvojū. Niet vietra, no vietier jiest* nad etojū golovojū! >> Lietit za kryl*com kryl*co, vies* mir prolietajiet sbokū. Ja znajū svojo lico. Sievodnia ono žiestoko. …/ M.C.

Can I borrow your ears?

Sulūžo ausinės. Klausytis muzikos per jas galiu, bet jos sulūžę. Laikinai sutaisytos. Pirksiu naujas. Kokias nors “navoročiennas”. Klausausi Thom’o Yorke’o |The Eraser| (2006). Top3: Harrowdown Hill, The Clock ir Analyse.

Now what?

Ką daryti, kai nežinai, ką daryti = negali nieko daryti = negali nedaryti nieko?

Logical

Looks like visai nebūtinas Čiapajev’as, kai yra Potter’is:
- Kur patenka dingę daiktai?
- Į nebūtį, taigi visur, - atsakė profesorė Makgonagal.*
(Taigi niekur.)

Man patiko:
- Kas pirmas atsirado: ugnis ar feniksas?
- Hmm… Kaip manai, Hari? - paklausė Luna.
- Ką? O čia nereikia staptažodžio?
- Ne, - atsakė Luna. - Reikia atsakyti į klausimą.
- O jeigu suklysi?
- Tada reikės laukti, kas atsakytų teisingai. Šitaip žmogus mokaisi, aišku?
- Aha… Tik bėda, kad mes neturime laiko laukti kitų, Luna.
- Suprantu, - rimtai tarė Luna. - Manau, atsakymas toks: apskritimas yra be pradžios.
- Logiškas mąstymas, - pagyrė balsas ir durys atsivėrė.*

Ir dar: “V žyzni byvajiet to, čievo nie možiet byt, a tovo, što možiet byt, v žyzni nie byvajiet.”**

* J.K.Rowling HARRY POTTER AND THE DEATHLY HALLOWS, vertimas Z.Marienė (daug nelogiško vertimo, though)
** T.Bekmambetov IRONIJA SUDBY. PRODOLŽIENIJIE (logikos irgi ne per daug)

Note

Prieš perkant DVD man svarbu ar jame yra filmo originalus įgarsinimas ir originalūs titrai.

Labai dažnai lipdukų (su barkodais ar kuo ten) klijuotojai tuos lipdukus užlipdo tiesiai ant tos vietos, kurioje užrašyta kokiomis kalbomis filmas įgarsintas ir kokie titrai gali būti uždėti. Kartais pasitaiko įžiūrėti šį tą pro tuos lipdukus, kartais pasitaiko įžiūrėti viską.

Teko grąžinti į parduotuvę DVD su užrašu skelbiančiu, kad yra ir english įgarsinimas. Jo nebuvo. Nesuprantu, ar sudėtinga įrašyti filmą as it is? Lengviau įgarsinti 5iais lietuviškais balsais?

Teko grąžinti DVD, kuriame buvo įrašytas kitas filmas nei tas, apie kurį skelbė viršelis ir net “užnešimas” ant disko.

Keistokai atrodo, kad kai kurie grąžinamą prekę priimantys darbuotojai grąžinimo faktą priima kaip asmeninį įžeidimą, o ne kaip natūralų veiksmą.

Ir dar keista, kad tiek daug klaidų titruose (apie verstus į lietuvių ar rusų kalbą net nekalbu). Ir, kad kai kuriuose DVD išvis nėra option “be titrų”.

I don’t care if you don’t, I don’t care if you don’t, I don’t care if you don’t care

Ir kodėl visada reikia rodyti savo suš*ktą valdžią? Amžinai turi pakelti balsą. Kitaip nė iš vietos! Tiksliau, kitaip viskas į vieną vietą… Damn! Jeigu tik for a while pasėdėsi sutraukęs spyglius - vsio, galas bet kokiam normalumui - visi, kas netingės, kaip mokės, taip išsip*sinės. Kodėl normaliai negalima? Fak.

UPD: “Mėgsti taiką - ruoškis karui”. That’s the real state of affairs.

Her present whereabouts is unknown

Savijauta? -> Nepatogi.
Smth spaudžia, smth per daug laisva.

Aš? -> Between (wind and water).
Jeigu kalbu - labai daug, jeigu tyliu - labai ilgai.

Sense of locality? -> Ir nieko-nieko panašaus į šį pasaulį.
If you were there - beware.

Just in the case.

M&M’s

Nu jau kokiam kaime gyvenam! Gūdžiam. Vienkiemy. Tai nachrien į ES stoti reikėjo = reikėjo ir toliau ramiai sau klumpes skaptuoti, jeigu taip. O jeigu jau įstojom, tai gal, sakau, ir elkimės kaip pridera, huh? Bet ne, kur tau = tegu Europa elgiasi kaip kaime dera! Lai nesielgia kaip nedera.

Kaime nedera plevesuoti homoseksualizmo simboliais = jokių vėliavų kaimo vidury (”Europos vidury”, lia lia lia), šiukštu. Ką jau kalbėti apie transseksualus! Negalima! Aišku, Europa? Strasbūre kažkam neaišku = ten nenori nieko girdėti apie jokį gūdų kaimą ir jo papročius = to citizen L už moralinę žalą kaimas turi sumokėti 5.000€, o jei per 3 mėn. nepataisys lyties keitimo įstatymo +40.000€. Kapiš, kaime?

Ką daro Ma**las (ir Mik****nė)? Skuba apsaugoti kaimo identitetą (partija jumis didžiuojasi!) = “per 3 mėn. įstatymo pataisyti neįmanoma, nespėsim” (taip taip - koks strasbūrietiškas įžūlumas dirbti tokiais tempais, jopštvairogės!) = reiškia, 40.000€ goes into citizen’s L pocket (nu vis tiek gi iš biudžeto, gi ne iš asmeninių Ma**lo beigi Mik****nės lėšų), o tąjį įstatymą išvis “nuimti” = nereikia kaime tokių įstatymų (bijokit dievo, nununu) = kad niekas daugiau negalėtų Strasbūre € “išmušinėti”. Štai kaip gudriai kaimas “apstatys” Europą! Voila!

Danukai, jūs, dunduliukai, o kaip bus tada, kai Strasbūras šlioptelės per kaimietišką jūsų (mūsų) snukį už žmogaus teisių pažeidimą viso kaimo mąstu? (Negi kaime gyvena žmonės? Vis dar? Varykit iš čia į UK! Štiš!)

Nėra įstatymo, nėra problemos… Idiotai!!! Problema niekur nedingsta, net kai užsimerki labai stipriai. Įstatymai priimami problemoms spręsti, o ne problemos sprendžiamos “nuimant” įstatymus.

Ma**lai, Mik****ne, Im***sai ir visi kiti homofobai bei visaip kitaip debilai, kur įstatymas, draudžiantis tokiems kaip jūs valdyti valstybę???

- Nesvarstote galimybės atsistatydinti?
- Atsistatydinti KUR?

-> NAFIK! <- Pavyzdžiui.

Fair or dare?/#2 (Kamasutra)

Susirodė man, kad Viktoras Olegovičius Pelevinas rašo savo kūrinius apsiskaitęs (panašiai kaip “apsipūtęs”) Kamasutros. Taip pagalvojau skaitydama lietuvišką ČIAPAJEVAS IR PUSTOTA vertimą. Patys tuoj įsitikinsit. Štai ištrauka (vyksta TAI, jis kalba (!)):

“… O tai reiškia, kad grožis nepasiekiamas. Tiksliau, jis pasiekiamas, bet tik pats savaime, o tai, ko ieško jo apsvaigintas protas, paprasčiausiai neegzistuoja. Iš pradžių grožis buvo netgi… Ne, aš daugiau nebegaliu. PASILENKITE… Štai taip. Taip. Taip. Ar patogu? Dieve mano… Kokia, sakėte, iš tikrųjų to žmogaus pavardė, kuris kalbėjo apie judėjimą ir tikslą?
- Bernšteinas, - sušnibždėjo Ana į ausį. …”

Į ausį, ane? Į kieno ausį, man neaišku. Ir pasilenkus ji buvo prie ko ar dėl ko? O kadangi tiek daug man neaišku buvo, pasiėmiau į rankas originalų tekstą rusų kalba ir susiradau tą pačią vietą. Patys pažiūrėkit. Tik neturiu rusiško raidyno. Bet gal kaip nors įskaitysit. Štai:

“… A eto značit, što krasota niedostižyma. Točniejie, ona dostižyma, no tolko sama v siebie, a to, čievo iščiet za niej opjanionnyj strastjū razūm, prosto nie sūščiestvūjiet. Iznačialno krasota dažie… Niet, ja bolšie nie mogū. IDITIE SIŪDA… vot tak. Da. Da. Tak ūdobno? O moj Bog… Kak, vy skazali, pravilno zovūt etovo čielovieka, kotoryj govoril o dvižieniji i cieli?
- Bernštein, - prošieptala Anna mnie v ūcho. …”

N-taip, t.y., ne = originale nieko nepasakyta apie jokį pasilenkimą. Kas čia per..? Kamasutra inspiravo ne Viktorą Olegovičių, o Rimantą Vanagą? Nieko sau vertėjai - interpretatoriai! Aš “apšalus”.

Ir dar, pastebėjot kaip “tiksliai” išversta “opjanionnyj strastjū razūm” į “jo (t.y., grožio (?!)) apsvaigintas protas”, arba “sama v siebie” į “pats savaime”?.. Šlamštas. TYTO ALBAI iki šiol jaučiau daug gerų jausmų, nuo šiol jų kiekis sumažėjo. Pasilenkite… Hmz.

164-168

Skaičiau, skaičiau (tą su idiotišku viršelio dizainu (net aplenkiau popieriumi, kad nevimdytų)), o dežavu nuojauta tolydžio stiprėjo, stiprėjo, kol pasiekė viršutinę ribą ties Kavabatos ir Serdiuko “interviu”. Pojūtis labai panašus į tokį, koks kilo kadaise (skaitant J.D.Salinger’io apsakymus “Tedis”, “Zujis” ir “Aukščiau gegnes, dailidės”) ir, akivaizdu, kad niekur nedingęs. Paskaitykit, sniego mindytojau, šiuos apsakymus (ir dar devynis nepaminėtus), kai turėsit laiko ir noro.

Tuo tarpu (ta proga) mane pagavo noras išspauzdinti vieno iš jų pradžioje minimą daosietišką legendą:

“Kunigaikštis Mu, Čino valdovas, tarė senajam Po Lo: “Tavo gyvenimo kelias baigiasi. Gal tavo šeimoje atsirastų žmogus, kuris galėtų vietoj tavęs man tarnauti ir ieškoti žirgų?”.
Po Lo atsakė: “Gerą žirgą pažinsi iš judesio ir išvaizdos. Bet neprilygstamas ristūnas, kelyje nepaliekantis nė dulkių, nė pėdsako, tai lyg iliuzija, pasirodanti ir išnykstanti - kaip lengvas rūkas. Mano sūnūs gerą žirgą atskirs iš išvaizdos, bet neprilygstamo ristūno surasti jie nesugebės. Tačiau aš turiu draugą Ču Fang Kao, prekiautoją anglimi ir daržovėmis, kuris pažįsta žirgus ne blogiau už mane. Pakvieskite jį.”.
Kunigaikštis Mu taip ir padarė, o vėliau pasiuntė Kao ieškoti ristūno. Po 3jų mėnesių jis sugrįžo ir pranešė, kad surado tai, ko buvo siųstas.
“Dabar jis Šachu arklidėje”, - tarė Kao.
“Kaip atrodo tas žirgas?” - paklausė kunigaikštis.
“Bėra kumelė”, - atsakė Kao.
Bet arklidėje stovėjo juodas kaip anglis eržilas.
Nepatenkintas kunigaikštis pasikvietė Po Lo. “Tas tavo draugas”, - tarė jis, - “kuriam patikėjau surasti ristūną, pasirodė esąs niekam tikęs. Tik pamanykit, bėros kumelės jis neskiria nuo juodo eržilo. Kaipgi jis gali surasti neprilygstamą ristūną?”
Po Lo patenkintas atsiduso: “Nejaugi jis jau tiek pažengęs?! O, tokiu atveju jis 10 tūkstančių kartų už mane vertesnis. Aš su juo nedrįstu net lygintis. Kao įžvelgia dvasios gelmes. Matydamas esmę, jis užmiršta bevertes detales. Įnikęs į vidines savybes, jis nepastebi išorinių. Jis žvelgia tik į tas savybes, kurias reikia matyti, ir nepastebi to, ko nebūtina pastebėti.”
Kai atvedė žirgą, pasirodė, kad tai išties neprilygstamas ristūnas.”

Ką jau čia bepridursi.