Negaliu nei inkšti į eterį, nei staugti į mėnulį. Šiaip galiu, bet jums nebūtina to matyti (šį bei tą matėt). Einu kur nors. Ieškoti vėjo.
Ne, tai ne blog’o pabaiga (pykstu ant visų, kurie padėjo tašką). Ir ne pauzė (nes galiu rytoj sugalvoti parašyti naują post’ą (apie inkštimą, pavyzdžiui)). Tai kažkas. Man kažkas. Gal vis dar sausis (wake me up when september ends). Bet turbūt nieko.
(Tiesą sakant sunku man, nes mačiau Kawasaki mociką, tokį su mopedo padangom, juodą, labai tyliai užsivedė. Dar kaimynų katiną mačiau, pilką, sėdėjo ant mūro atbrailos kieme, grožėjosi pavasariu ir kažką man pasakė, aš pasilenkiau - kad geriau išgirsčiau, kai pakartos - jis pauostė mano nosį, o jo akys pačios mėlyniausios pasauly.)
Kad tik vėjo rasčiau.
May 16, 2008 at 8:19 pm
Tas katinas turbūt rusų melsvųjų. Tokį įsigijus galima padaryti neblogą bizniuką, žinoma, jei katė - XY.
May 17, 2008 at 6:24 pm
Kam tau tas vejas.
May 19, 2008 at 8:26 pm
anyziai, ne, šitas kačius ne tokios veislės, nors irgi galėtų važnyjie dokūmientiki priedjiavit’. :)
Kas dėl bizniuko, tai baikit baikit, fantikų (drakončiko terminologija) “gavyba” išnaudojant gyvūnus sucks, nu.
P.S.: Kokio bieso užsislaptinot, leiskite paklausti? :)
May 19, 2008 at 8:37 pm
oterro, o tai kaip tai kam? Nu žiek, vėjas mano draugas, o draugai, kaip žinia, yra gėris, o geri draugai, tai išvis pasaka, o kadangi ir aš jo draugė (nes draugaujama į abi puses ar kptn), nu tai mes vienas be kito ilgai neištveriam. Reikia man jo i vsio tūt. :)