More honest

(Tam tikra prasme dedikuoju pievoms. (Kampą, manau, pagausi.))

1 >> 2 >> 3 >> 4 >> 5

Push it

Gerų remiksų nebūna. 99 atvejai iš 100 just garbage. Tas 1nas, kur - ne, yra padarytas Garbage gabalui “Push it” by Victor Calderone.  Čia originalas. Štai tas remiksas. Ir jis mane užveža kaipnežinaukas. Tik reikia maximum volume ir geros aparatūros, kad dolby’intų surround’ą visi tsssk-tsssk ir pasijustų visa žemų dažnių jėga.

Warning, keli sakiniai su S ženklu ahead. Šiandieninis “Žmonės” egzempliorius Nr.:38 (265), galinis viršelis - Guerlain HOMME reklama. WTF, žmonės, ten pas jį ant veido - sperma? Nu gal ir per daug prisižiūrėjau gay porn. O tai ką, ads’ų kūrėjai gay porn nežiūri ar čia kaip tik toks sumanymas? Nes nu man iš karto kilo šita vienintelė asociacija.

Six from the Greenwich Village

Если парень в горах не ах, если сразу раскис и вниз, шаг ступил на ледник и сник, оступился и в крик - значит рядом с тобой чужой. Ты его не брани - гони. Вверх таких не берут и тут про таких не поют. (В.В.)

Wahrschau!

Oh fck it, sucks big time >> nemėgstu kartoti to, ką jau kartą sakiau, bet there you, sklerotikai, have it >> repetitio est mater memoriae. Studiorum irgi. Eto my nie prochodili, eto nam nie zadavali? Won’t do? Righto, pradėsiu elgtis kaip Martynas then. Bent bus rami galva. Just don’t get it, pyplai, liūdzi-čielovieki, what’s wrong with you?

Nitrogen (all the truth about drakončikas)

Post’o turiniui geriausia būtų pritaikyti sort of formulę: a + b = c. Beje, nors c čia visų svarbiausia (raidė, t.y. jos reikšmė), bet be a ir b ona krasiva, no nieponiatna.

Pristūpim:

a) Azotas sudaro apytiksliai 78 % oro (plačiau apie tai žr. “Čia tai tikrai true-blue” ir “EN versijoje”, t.y. skaitykit toliau). Somewhere over the rainbow radau, kad LT žodis azotas (nors EN versijoje, dėl akivaizdžių priežasčių, rašo ką kitą) susideda iš graikiško neiginio a ir zoe – gyvybė = už vertimo teisingumą neatsakau, bet jei true-blue, tai jis paaiškina jūsų great success at Zoe’s, očieviščie.

Čia tai tikrai true-blue.

Iš true-blue (now really, wtf is that?) išplaukia 1mas alco-bonus’as to alco-chef’as (į Happy 2007 nekreipiam dėmesio).

b) As you know, drakonai tai tokie fantastiniai gyvūnai, huh?

Jei sakysim, kad jie giminingi dinozaurams, tada gausim 2nd (and even double) alco-bonus’as to alco-chef’as.

Nu ir ras jau nemažai dėmesio skyrėm tiems jau bonus’ams, tai apibendrinam: no sugar – no alcohol. (Ten dinozauriukas, jiesli što. (Greedy one.))

Nu ir prie ko čia tas azotas? Nu ir ni a ni bė nipanimė, eh?

Nu ir prie to, kad jūs Vandenis (omg, tik nesakykit, kad ne), o Vandenis – oro stichijos ženklas, o orą sudaro 78 % azoto (žr. aukščiau bei “Čia tai tikrai true-blue” ir “EN versijoje” (išsidirbinėju)), o enorca sugalvojo nupiešti visą periodinę cheminių elementų lentelę drakončikų…

c) …o jūs gi tai ir esat drakončikas sobstviennoj piersonoj = štai šitas = QED.

A, nu jo, pūkuotų ausyčių nesimato - mėlyni antakiai jas užstoja (ausytės tai mažos, o antakiai tai dideli, nu). :)

Spiritus sanus in mens sana in corpore sano?

Impression. Imprint.

Taip giliai įsišaknijęs vyro-super-hero įvaizdis, kad išgirsti (kirtis ant -ti) vyrišką balsą jo savininko “silpnumo akimirką” ir kapituliuoji su visom savo ginkluočiausiom karinėm sausumos / jūrų / oro pajėgom in a blink of an eye -> RADIOHEAD Creep |Pablo Honey| (1993). Vaizdo klipas (kurį visi senų senovėj matė, taigi, visiems aišku apie ką kalbu) - vienas tų genialiai paprastų - kažkoks nežemiškas. Gal tik man. Gitaros fūzas brūkšteli per mano nervų galiukus: prisimenu kaip pirmą kartą Remis koja jį spustelėjęs, savo gitaros stygomis padarė man įspūdį - suveikė visos mano radiolokacinės sistemos, pasijutau apšerkšnijusi ir atitirpusi at once. Ir tuo tarpu, kai Thom’as Yorke’as kompleksuoja dėl savo akies (”…but I’m a creep, I’m a weirdo, what the hell am I doing here, I don’t belong here…”), man jo akis labai patinka. Nes being different is being special. (Nekalbu apie tai, kokia kaina.) Turiu tokią teoriją, kad kai kurie žmonės (gyvūnai, gyvi padarai, subjektai, objektai, negyvi daiktai) yra per daug tobuli, todėl negali turėti “perfect body” ir “perfect soul” viename. Gal ir įmanoma turėti viską (”…whatever makes you happy, whatever you want…”), bet tik ne viską iš karto.

Aimee Mullins man visada atrodė - cituoju Yorke’ą - “f*cking special”.

Norint “have control”, reikia turėti “perfect soul” - “perfect body” nie v ščiot.

Logical

Looks like visai nebūtinas Čiapajev’as, kai yra Potter’is:
- Kur patenka dingę daiktai?
- Į nebūtį, taigi visur, - atsakė profesorė Makgonagal.*
(Taigi niekur.)

Man patiko:
- Kas pirmas atsirado: ugnis ar feniksas?
- Hmm… Kaip manai, Hari? - paklausė Luna.
- Ką? O čia nereikia staptažodžio?
- Ne, - atsakė Luna. - Reikia atsakyti į klausimą.
- O jeigu suklysi?
- Tada reikės laukti, kas atsakytų teisingai. Šitaip žmogus mokaisi, aišku?
- Aha… Tik bėda, kad mes neturime laiko laukti kitų, Luna.
- Suprantu, - rimtai tarė Luna. - Manau, atsakymas toks: apskritimas yra be pradžios.
- Logiškas mąstymas, - pagyrė balsas ir durys atsivėrė.*

Ir dar: “V žyzni byvajiet to, čievo nie možiet byt, a tovo, što možiet byt, v žyzni nie byvajiet.”**

* J.K.Rowling HARRY POTTER AND THE DEATHLY HALLOWS, vertimas Z.Marienė (daug nelogiško vertimo, though)
** T.Bekmambetov IRONIJA SUDBY. PRODOLŽIENIJIE (logikos irgi ne per daug)

Note

Prieš perkant DVD man svarbu ar jame yra filmo originalus įgarsinimas ir originalūs titrai.

Labai dažnai lipdukų (su barkodais ar kuo ten) klijuotojai tuos lipdukus užlipdo tiesiai ant tos vietos, kurioje užrašyta kokiomis kalbomis filmas įgarsintas ir kokie titrai gali būti uždėti. Kartais pasitaiko įžiūrėti šį tą pro tuos lipdukus, kartais pasitaiko įžiūrėti viską.

Teko grąžinti į parduotuvę DVD su užrašu skelbiančiu, kad yra ir english įgarsinimas. Jo nebuvo. Nesuprantu, ar sudėtinga įrašyti filmą as it is? Lengviau įgarsinti 5iais lietuviškais balsais?

Teko grąžinti DVD, kuriame buvo įrašytas kitas filmas nei tas, apie kurį skelbė viršelis ir net “užnešimas” ant disko.

Keistokai atrodo, kad kai kurie grąžinamą prekę priimantys darbuotojai grąžinimo faktą priima kaip asmeninį įžeidimą, o ne kaip natūralų veiksmą.

Ir dar keista, kad tiek daug klaidų titruose (apie verstus į lietuvių ar rusų kalbą net nekalbu). Ir, kad kai kuriuose DVD išvis nėra option “be titrų”.

No comments!

Kas per š_das?! Kam blog’uose po post’ais reikalingi komentarai? Mano subjektyvia nuomone - kinda pokalbiui. Ne?

Right, pokalbis pradėtas. Kalbamės, blah blah blah. Kaip baigti pradėtą pokalbį? Nekalbėti. Ok = jeigu pokalbio pabaiga yra logiška, t.y. “išsėmus” temą arba atsakius “taip” arba “ne”, kai būna užduotas klausimas, arba rėžus tiesiai “nenoriu apie tai kalbėtis” bei “viso gero”. Bet, kai 1nas iš 2jų besikalbančių žmonių out of the blue nutyla = wtf?

Nesuprantu ir tokio reiškinio, kai blog’ą rašantis žmogus niekaip nereaguoja į komentarus po savo post’ais. Kas čia? Too busy? Too ignorant? Too self-important? Too disrespectful? Too “don’t give a damn”? Well, none too good.

Bet nevermind. Grįžkim prie to, kai be priežasties (na, priežastis visada yra, tik ne visada ji būna rimta) nutrūksta pradėtas ir net neįpusėjęs pokalbis. Jeigu tai įvyksta ne blog’e, o dviese geriant kavą, galima nuspėti, kad nutilęs žmogus arba a) įsižeidė ir nebeturi ūpo kalbėtis (su sąlyga, kad tikrai buvo kažkuo įžeistas), arba b) yra abejingas pokalbio temai bei pašnekovui (kas nėra labai logiška, nes tokiu atveju ir situacijos “dviese geriant kavą” nebūtų buvę).

Žodžiu, man neaišku, kam tas š_do malimas = jeigu nenorit kalbėtis, nekomentuokit at all, bet jei jau pradėjot pokalbį, užbaikit jį kaip pridera. Supykau.

Ass on the grass

Nesąmonė yra laikyti šunį daugiabučio namo bute. Kur jį laikyti yra “sąmonė”? Nuosavo namo kieme? Styrantį prie būdos? Uždarytą voljere? Irgi nesąmonė. Tai ką - neturėti šuns visai? TAIP. NETURĖTI ŠUNS VISAI. Kodėl? Todėl, kad žmonės laiko šunis tik savo malonumui, o apie šuns malonumus net nemąsto. Pirma - iškastruoja arba sterilizuoja (čia, žinoma, šuns pageidavimu), antra - laiko uždarytą, besiilgintį šeimininkų, kol jie darbe, trečia - dresiruoja, kad šuo elgtųsi taip, kaip jam liepiama, ketvirta - tąso už pavadėlio, penkta - veda iš kantrybės kaimynus, nes šuo loja ir kaukia, šešta - “gamina” iš šunų miegapeles = visą dieną, kol nėra šeimininkų, šuo miega (miega net kai yra šeimininkai), be to, kas ypač svarbu dideliems šunims (pvz., dobermanams, rotveileriams, stafordšyrams, ryzenšnauceriams, etc.), retas kuris KASDIEN išveda šunį PABĖGIOTI (pasivaikščiojimas su pavadėliu nesiskaito), septinta - dergia žolynus šunų išmatomis. Man nemalonu matyti kaip šuo tuštinasi. Bet tenka kartais tai matyti. Dar nemaloniau, pasiėmus maišelį, surinkti šuns ekskrementus. Šlykštu, bet tenka. Kaip minėjau šuo ne mano = greitai šiltų š*dų (kvapas irgi geras) emėjos į rankas (su maišeliu, su maišeliu) karjerą baigsiu, bet kol dar nebaigiau negaliu nepasidalinti įspūdžiais. Kur daugiabutyje laikomą šunį vesti tuštintis? Į kiemą? O po to į tą patį kiemą leisti vaikus? (Neleisiu savo vaikams ir smėliadėžėse kapstytis = jose š*ka ir m*ža katės.) Ta proga mane net apšaukė senis su “maike” (pro langą) = einu sau gatve, šuo su pavadėliu ir antsnukiu (kaip priklauso) tursena šalia ir, aišku, uostinėja viską, ką tik gali pauostyti (jam tai turbūt vienintėlė atrakcija (triskart per dieną)), jau paš*kęs, š*das guli mano tašėje (maišelyje, o maišelis dėžutėje), ir staiga šalimais šaligatvio esanti gyvatvorė baigiasi ir atsiveria “pievelė”, po daugiabučio langais, žinoma, šuo žengteli į ją ir uosto žolę, atsidaro langas ir senis kažką man sako, o nieko nesigirdi, nes mašinos važiuoja = kelis kartus paklausiu “ką?”, jis tęsia savo begarsę prakalbą, deja, deja, nieko neišgirdau, bet, spėju, kad sakė kažką panašaus į “vyniokit iš mano pievelės meškeres!”, šuo prisiuostė tuo tarpu ir, gūžtelėję pečiais, mudu nuėjom toliau. Žmonės, surinkit savo šunų ekskrementus, nes dar bjauriau už š*kantį šunį yra šuns š*dą ant žolės paliekantis žmogus!

Animal planet

Nekenčiu zoologijos sodų ir cirkų (jeigu yra cirkų, kuriuose tik akrobatai ir klounai - tokius galiu toleruoti). Nesuvokiama man kaip galima uždirbinėti pinigus išnaudojant gyvūnus. Ar daug laimės taip uždirbti pinigai gali suteikti? Manau, kad jie gali suteikti tik nelaimę = karma, mielieji, karma. Todėl visada smagu klausytis žinių, kuriose pranešama, kad zoologijos sode ištrūko koks nors tigras ir surijo kokį nors žioplį arba koks nors buivolas sumindė kokį nors prižiūrėtoją. Ne per seniausiai teko stebėti vaizdelį on TV, žiniose, kaip visas kaimas subėgo ir lazdomis bei akmenimis pridaužė pasiklydusį tigrą = įvarė jį į medį, tada lazdų ir akmenų pagalba iš jo išvarė ir visi pasijuto drąsuoliais. Tikiuosi, kad jie reinkarnuosis į tigrų medžiojamus gyvūnus, kad tigrai ilgai juos vaikys, o pagavę lėtai kramtys. Bet, pripažįstu, vakar žinios parodė gražų vaizdelį = jūrų muziejaus darbuotojas (jeigu tik neklystu) iš pipetės (ar kažko panašaus į pipetę) maitina neseniai išsiritusį pingviniuką - tas sėdi išsiskėtęs ir svyruoja į visas puses, nes nelabai dar lygsvarą nulaiko, o vyriška ranka jam padeda = nu gražu labai (vyrų rankos apskritai yra gražu, o padedančios pingviniukams - dar gražiau). Nors jūrų muziejai, kaip ir zoo, cirkai, gyvūnų parduotuvės ir panašios vietos, nekelia man teigiamų jausmų. Nebent juose gyventų susižeidę ir natūralioje aplinkoje nebegalintys išgyventi orkų apkramtyti ruoniai ar orientaciją praradę meškinai, ar psichologinių problemų turintys begemotai = kur jų problemomis rūpintųsi daktarai Dolitliai. Net namuose laikomi gyvūnai yra nusikaltimas prieš gamtą (šuo ne mano).

Lost time is never found again

“Gerbiami keleiviai, nepamirškite LAIKU pasižymėti bilietų.” Kaskart, girdėdama šitą frazę troleibuse, susimąstau, ką ja norima pasakyti = ką ji IŠ TIKRŲJŲ reiškia.

“Gerbiami keleiviai” = sykį visa man, kaip keleivei, skirta pagarba susikoncentravo troleibuso duryse. Pustuščio troleibuso. Ir kažin ar be puspročio vairuotojo pagalbos būčiau ją pajutus. Malonu buvo jausti ne tik pagarbą, bet ir išskirtinį dėmesį = juk ne kiekvieną gerbiamą keleivį trinkteli durimis.
Vieną kartą pasijutau beveik palaiminta. I mean it. Iš troleibuso išlipantis vaikinas man, įlipančiai į troleibusą, padovanojo savo talonėlį. Saugau jį, kaip relikviją, ateities kartoms. Dovanotojo žvilgsnis ir šypsena padarė man tokį įspūdį, kad jo veidą atmintis gali iki šiol atkurti. Bet stotelė, kurioje įvyko šitas šventojo sakramento priėmimo aktas, jau nebeegzistuoja = ji buvo Gedimino prospekte.

“Nepamirškite” = kaip galima pamiršti, sakykim, vairuojant automobilį sukti vairą? = jeigu važiuoji troleibusu, savaime aišku, žymiesi talonėlį. Kai kontrolierius prašo parodyti bilietą, pasiteisinimas “pamiršau” neatrodo įtikinamas iš jokios pusės. Nebent galėčiau pateikti medicininę pažymą, kad sergu skleroze.

“Laiku pasižymėti bilietų” = su “pasižymėti bilietų” viskas aišku ir logiška = tokia tvarka troleibuse, bet kuo čia dėtas laikas? Kada yra “laiku”, o kada “ne laiku”? Iš kur man žinoti, kai žymiu talonėlį, ar laikas tam tinkamas? Gal dar per anksti? Gal jau vėluoju?

Labai “užlankstyta”, filosofinė, egzistencialistinė frazė, pilna slaptos prasmės.

Turbūt jau pats laikas imti į rankas Marcel’io Proust’o “A LA RECHERCHE DU TEMPS PERDU” = gal tada “kas buvo paslėpta taps matoma”?

P.S.: What is the most important thing in comedy? Timing!

Let me entertain you

Philip Seymour Hoffman: It’s a small town, I suppose you have to make your own fun.
Rebecca Pidgeon: Everybody makes their own fun, if you don’t make it yourself it ain’t fun - it’s entertainment. (Skamba telefonas.) See my point?

(lines from STATE AND MAIN by David Mamet)

Between the devil and the deep sea

/ Priešybių analogija yra ryšys tarp šviesos ir šešėlio, viršūnės ir bedugnės, pilnatvės ir tuštumos. Alegorija, visų dogmų motina, yra antspaudo pakeitimas atspaudu, tikrovės - šešėliais, ji yra tiesos melas ir melo tiesa. /

…

/ Paklausiau, ar ji tuo tiki, o ji piktai atšovė, kaip galima tuo tikėti. Ir pridūrė: “Senelė atvesdavo mane čia, prie jūros, ir melsdavo deivę, kad aš augčiau graži, gera ir laiminga. Kuris jūsų filosofas, kalbėjęs apie juodus katinus ir koralus, pasakė “tai netiesa, bet aš tuo tikiu”? Aš tuo netikiu, bet tai - tiesa.” /

P.S.: Ką matai - tavo vidinio projektoriaus rodomas kinas. Filmą pasirenki tu. Switch.

Where to: South or North¿

Visada atrodo, kad ten, kur mūsų nėra, prakeikti jaučiai alų-midų geria.

“Tai ne vien temperamento klausimas, tiesiog mes esame mažiau ištaškyti nei Pietų kraštų gyventojai. Didelis skirtumas, ar mandarinas kas rytą pats užauga ir jį reikia tik nusiskinti, ar turi auginti, prižiūrėti, dangstyti, šildyti, saugoti.”
R.V.

- Vot jieslib u mienia byl mandarin, ja s toboi obiazatielno podielilsia by.
- Da, žal, što u tiebia niet mandarina.