Awkward squad

Aš gal ir vakar gimus, ir a little bit fckd up, ir gal a lot, bet šitas audio/video gabalas yra damn good.

Hard shit

Š_do pagrabs (ne, a raidės nepraleidau). Mano senelio, amžiną jam atilsį, zajavkė. Mama pasistengė, kad ši superb frazė pasiektų mano ausis, nes aš pati neturėjau malonumo su seneliu šnektelėti tokiom temom. Jokiom. Anyway, thanks, seneli ir mama, fraziuks kaip čia buvęs.
Kuo toliau tuo man labiau viskas patinka. Sooooooo niiiiiiiice, awwwwwww. Žmones myliu be galo. Ir krašto. Totally. Nes jie bais faaaaaaaini. Ofigitielni.
Labai mėgstu, kai eilėje prie kasos supermarkete koks nors be galo mielas žmonijos atstovas prilimpa prie nugaros, nes nu juk taip bus greičiau, vis arčiau kasos. Nu kažkaip abejoju, kad skleisčiau magnetinę trauką, dėl kurios veikimo į, pvz., jo/jos švarko metalines sagas, jis/ji būtų (prieš savo valią, žinoma) traukiamas į mano asmeninę erdvę. Nu gal ir klystu.
Labai man patinka mielųjų žmonių pchzms, kai prisigamina vaikų kiek nereikia ir leidžia juos laisvai ganytis daugiabučių kiemuose. Nuo kokių 2jų metukų. Ko gi ne - tėvai tuo tarpu (visą dieną) laisvi nuo vaikų - kurie, užuot klykę tarp 4rių sienų, klykia atviroj erdvėj, plaučius vėdina. Love it. Mhm, darbas namuose, ramioj aplinkoj: vasara, šilta, langai praviri ir pro juos all day long sklinda “maaamaaa!, paaapaaa!, baaabūūūškaaa!, baaabaaa!, Liiikaaa-vyyyjdieeeš`?!, vyyychooodiii!, Miiigleee!..”, et ceteraaaaaaaaaa my ass. Ir kaip jų visų aš galėčiau nemylėti? Va ausinių savo tai nekenčiu, jau nuspaudė visas ausis, o be jų taip miela-malonu tylumaaa-ramumaaa “maaamaaa!, paaapaaa!, Miiigleee!..”. Dievinu daugiabučius namus. Juose gyvena patys supratingiausi žmonės.
Ir WordPress’as labai pafainėjo, mozolina akis rašinėdami man mielas žinutes like “you have uploaded 16,777,216 TB of files, exceeding your quota by 16,777,216 TB. Consider deleting some files to free up more space”, tuo tarpu, kai free up more space nėra ką, no media found. Arba ypač geras fintas su “your visitors clicked these links on your blog”, nu nerealus - mano blog’e yra tokių link’ų apie kuriuos aš ničnieko nežinau ir visi juos spaudalioja po 9niais prakaitais. Yeah, right. Love it, love it, love it all.
Still, above it all, aukščiausia meilės apraiška Rusijos karinei fckn pramonei >> KOKIO BB LT LAUKIA IR NESIUNČIA SAVO KARINIŲ PAJĖGŲ GRUZIJAI Į PAGALBĄ???
(Cnzr, yeah.)

U2

c.: Oh, life is good!
d.: I wouldn’t know. I’m far too busy and important to have a life.
c.: Riiight. And what makes you think you’re so great?..
d.: Well, an inflated Ego and a low IQ mostly.

Čia klausyti.

(Jo, jo, klavišų maigytojas nugrybauja su tuo tirlipirli, dzievūška garsiai reiškia nepasitenkinimą logistika, makaluojasi mobiliakai ir viršutinės žmogų galūnės, bet vis tiek druskos daugiau nei čia.)

Am I a part of the cure or am I a part of the disease?

Omg, omg: “… turėjo kokaino labai greitai ‘persijungė’ į cukrų …”. Bliam, tai gal bent jau rinktis prekę lietuvišką ? (Tik norėtųsi geresnės kokybės.) Ir kad jau taip blogai, tai gal į vidų nebevartoti ? Omg, omg…

P.S.: Kadangi iš šitos pusės esu taip jau diskredituota, tai nieko kito nelieka - geros reputacijos atgavimui teks pasinaudoti savo dark side of the moon. Konfūzas ir nekitaip.

All my eye (and Betty Martin)!

O, jo, faina! Geras daiktas, kad virš galvos yra šviečiančių objektų ir, kad galvoje yra akių. Tik nelabai geras daiktas, kad ir galvoje pasitaiko užtemimų. Ybo - ėmiau ir pasižiūrėjau 5dienį į Saulę. Iš pradžių. Po to jau žiūrėjau pro priemonę, kurią tam tikslui ir reikėjo naudoti (ir naudoti ją reikėjo iš pradžių, o ne po to). Todėl jau 2tra diena regėjimas labai pagerėjęs, pvz.: tiesiai žiūrėdama į žodį “kad”, matau tik “k” ir “d”, o kas ten tarp jų, nesufokusuoju = jei reikia skaityti (ar matyti smulkias daiktų detales), žiūriu ne į žodį (detalę), bet į tarpą tarp žodžių. Nu! Rupūsmiltai.

Steven and George

“… Sometimes the clothes do not make the man. …”
Gerai, there goes 2 mano mėgstamiausi oldskūliniai vidzijakai.
1mas crazy, 2tras sexy.
“… I think everything is going to be all right no matter what we do tonight. …”
Ho, ho.

A ty siebia kontrolirūjieš*, kogda spiš*?

Oh… My… God! Taip reikia miego, kad net bloga. Ir būčiau miegojus, jei ne tas, velniai jį rautų, sapnas. Klaikus. Kadjįkur. Pabudau. Ir kažkaiptais nebesinori užsimerkti… Čia gal dėl to visiško Saulės užtemimo, šiandien 21mą 14tos valandos minutę? Sako, neigiama tokių reiškinių įtaka stipriai veikia jau 3 dienos iki ir dar 3 dienos po jų. Šūds, škia. O 17tą dieną užtems Mėnulis. Sudėtingas rugpjūtis nusimato, sako: barniai, konfliktai, skandalai, pretenzijos, depresijos ir agresijos, kovos dėl valdžios ir įtakos and so on. Mhm, pilam audras iš granionų stakanų von ir iš visų jėgų stengiamės su(si)kontroliuoti.

Nitrogen (all the truth about drakončikas)

Post’o turiniui geriausia būtų pritaikyti sort of formulę: a + b = c. Beje, nors c čia visų svarbiausia (raidė, t.y. jos reikšmė), bet be a ir b ona krasiva, no nieponiatna.

Pristūpim:

a) Azotas sudaro apytiksliai 78 % oro (plačiau apie tai žr. “Čia tai tikrai true-blue” ir “EN versijoje”, t.y. skaitykit toliau). Somewhere over the rainbow radau, kad LT žodis azotas (nors EN versijoje, dėl akivaizdžių priežasčių, rašo ką kitą) susideda iš graikiško neiginio a ir zoe – gyvybė = už vertimo teisingumą neatsakau, bet jei true-blue, tai jis paaiškina jūsų great success at Zoe’s, očieviščie.

Čia tai tikrai true-blue.

Iš true-blue (now really, wtf is that?) išplaukia 1mas alco-bonus’as to alco-chef’as (į Happy 2007 nekreipiam dėmesio).

b) As you know, drakonai tai tokie fantastiniai gyvūnai, huh?

Jei sakysim, kad jie giminingi dinozaurams, tada gausim 2nd (and even double) alco-bonus’as to alco-chef’as.

Nu ir ras jau nemažai dėmesio skyrėm tiems jau bonus’ams, tai apibendrinam: no sugar – no alcohol. (Ten dinozauriukas, jiesli što. (Greedy one.))

Nu ir prie ko čia tas azotas? Nu ir ni a ni bė nipanimė, eh?

Nu ir prie to, kad jūs Vandenis (omg, tik nesakykit, kad ne), o Vandenis – oro stichijos ženklas, o orą sudaro 78 % azoto (žr. aukščiau bei “Čia tai tikrai true-blue” ir “EN versijoje” (išsidirbinėju)), o enorca sugalvojo nupiešti visą periodinę cheminių elementų lentelę drakončikų…

c) …o jūs gi tai ir esat drakončikas sobstviennoj piersonoj = štai šitas = QED.

A, nu jo, pūkuotų ausyčių nesimato - mėlyni antakiai jas užstoja (ausytės tai mažos, o antakiai tai dideli, nu). :)

Walk this way

Kodėl galima nerašyti:
1) užeina durnumas (kurį geriau išgyventi nesidalinant = šiuo atveju godumas pateisinamas);
2) ateina durnumo periodo pabaiga, kurios uodegoj yra didžiausia durnumo koncentracija (visas tas “naktis juodžiausia prieš aušrą” reikalas, so);
3) užeina protingumas (maždaug “omg, mano blog`o turinys sucks”);
4) protingumas sutrikęs pamindžikuoja dar kurį laiką prieškambaryje ir, taręs “atsiprašau, matyt būsiu supainiojęs adresus”, mauna pro duris lauk = vis dar gali nerašyti, nes negali sugalvoti apie ką rašyti gali (protingumas, kaip minėjau, išėjęs, so (again));
5) ateina įkvėpimas, bet jis vienas ne per daug gali ką prikvėpuoti = durnumo kaip ir nebėra, bet oras vis dar juo persismelkęs;
6) oh well, čia gali vaikščioti nors ir ištisos delegacijos, bet kol aš normaliai nePRISImiegosiu, nieko nebus (kas žino ar tai kada nors įvyks išvis);
= iki tol post`insiu sort of lunatikuodama.

O jei tiesą sakyti, tai viskas yra (buvo) kiek kitaip (bet vis tiek panašiai). Labiausiai panašu gal į tai.

P.S.: “Didžiausio tikslumo reikalauja tai, kas turi būti panašu į visišką pamišimą”, čia šiaip, prisiminiau.

In her room

Šian atsibudus 1st of all išgirdau į palangę beldžiantį lietų (”…and in her soul she felt the drops of that same, same rain…”), 2nd - lango rėmą glostantį vėją (”…she feels a whispering breeze rushing through her hair…”), tada smegenuose susilietė kažkokios mikroschemos jungtys ir vidinis projektorius įjungė šitą kiną. Nieko autobiografiško. Na, išskyrus tą didelį juodą daiktą.

(Outside her room: feels like 11*C, humidity 100%.)

To the moon and back

Negaliu nei inkšti į eterį, nei staugti į mėnulį. Šiaip galiu, bet jums nebūtina to matyti (šį bei tą matėt). Einu kur nors. Ieškoti vėjo.
Ne, tai ne blog’o pabaiga (pykstu ant visų, kurie padėjo tašką). Ir ne pauzė (nes galiu rytoj sugalvoti parašyti naują post’ą (apie inkštimą, pavyzdžiui)). Tai kažkas. Man kažkas. Gal vis dar sausis (wake me up when september ends). Bet turbūt nieko.
(Tiesą sakant sunku man, nes mačiau Kawasaki mociką, tokį su mopedo padangom, juodą, labai tyliai užsivedė. Dar kaimynų katiną mačiau, pilką, sėdėjo ant mūro atbrailos kieme, grožėjosi pavasariu ir kažką man pasakė, aš pasilenkiau - kad geriau išgirsčiau, kai pakartos - jis pauostė mano nosį, o jo akys pačios mėlyniausios pasauly.)
Kad tik vėjo rasčiau.

About

Kiekvienam WP blog’e yra puslapis “about”. Vieni jį palieka likimo valiai, kiti įrašo kažką apie save, treti ištrina. Mano blog’e jo nėra = aš prie trečiųjų. Bet kartais pagalvoju apie jį. Šian man atrodo, kad tiktų tokį puslapį užpildyti tokiu turiniu (toliau bus rusiškas tekstas lietuviškom raidėm (kreivas reikalas)):

Ty, mieriaščij mienia po dniam,
So mnojū, žarkoj i biezdomnoj,
Po raspalionnym ploščiadiam -
Šatalsia - pod lūnoj ogromnoj?

I v začiūmlionnom kabakie,
Pod vizg nieistovovo val*sa,
Lomal li v p*janom kūlakie
Moji pronzitielnyjie pal*cy?

Kakim ja golosom vo snie
Šiepčiū - slychal? - O, dym i piepiel! -
Što možieš* znat* ty obo mnie,
Raz ty so mnoj nie spal i nie pil?

|Marina Cvietajieva|

It’s a sin

Jeigu sukurčiau drabužių kolekciją ir pavadinčiau ją “Coco Chanel”, ir surengčiau defilė Paryžiaus “George V” viešbutyje, ir kolekciją, kaip amateur’išką, sukritikuotų Karl’as Lagerfeld’as, bet boutique’ų asortimento guru (daugiskaita) užsakytų visą partiją tų amateur’iškų skudurų ir nuvorišai išsi’line-up’intų prie matavimosi kabinų, manau, nekiltų anei jokio ažiotažo. Oh well, nuvorišų tarpe tai sure, kiltų. Bet plačioji visuomenė net glazom nie morgnūla by. I swear!

O va dėl Stano kažkodėl kilo.
(Mikelandželai, neburbėk, čia vsievo liš tolko zamietočka / refleksija.)

Smauglys:
- Ona krasiva! No - nieponiatna…

Don’t let this end in court

Londone D&G boutique apsipirkęs Berezovskis, užmatė šalimais esančiame Hermes boutique apsipirkinėjantį Abramovičių. Berezovskio apsauginiams šturmuojant Abramovičiaus apsauginių bloką, Berezovskis prasiveržė ir įpuolė pro Hermes boutique duris. Abramovičius atliko gudrų manevrą - “paslėpė” rankas už nugaros. Berezovskis nesutriko - tėškė šaukimą į teismą Abramovičiui po kojom. Šis veiksmas pagal britų teisinės sistemos kanonus “užskaitomas” teisėtu, jei pakanka liudininkų. Pakanka - ieškovo ir atsakovo apsauginiai, boutique personalas ir net boutique vaizdo kamerų įrašas. What a score!
Ne anekdotas.

Amazement

Ar nekeista?

Kai tik įtiki, kad va va, na štai, pagaliau, dabar tai jau bus taip ir taip - POKŠT ir lieki nustebęs. Ir nusivylęs.

O kai tik susitaikai, kad ai, nu ką jau čia, būkim realistais, vėl bus tas ir tas - POKŠT ir irgi lieki nustebęs. Bet nusivylimo nė kvapo.

Keista.